„Fintech“ priežiūros nebekuruoja sektoriaus „tėvu“ Lietuvoje kartais vadinamas Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas – šią atsakomybę iš jo perėmė liepą į LB sugrįžęs Simonas Krėpšta. Sektoriaus atstovai sako esantys laukimo režime, nes po pasikeitimų vadovų sluoksnyje nėra visiškai aišku, kokia kryptimi eis reguliuotojas, nors viliamasi, jog politinė valia jau gerokai įsibėgėjusį „fintech“ traukinį palikti ant tų pačių bėgių išlieka.
LB nurodo, kad M. Jurgilas šiuo metu kuruoja mokėjimo sistemų, bankininkystės ir tyrimų sritis – kitaip tariant, jis lieka atsakingas už inovacijas. Jis taip pat yra Tarptautinių atsiskaitymų banko, Inovacijų tinklo Centrinių bankų skaitmeninių valiutų darbo grupės vadovas.
LB atkreipia dėmesį, kad po pokyčių banko valdyboje natūraliai persiskirsto ir atsakomybės sritys.
„Natūralu, kad, keičiantis valdybos sudėčiai, pagal valdybos narių susitarimą, persiskirstoma ir atsakomybės sritimis. Po persiskirstymo S. Krėpšta kuruoja priežiūros sritį, kurios uždavinius įgyvendina Finansų rinkos priežiūros tarnyba“, – VŽ komentavo LB.
Reguliuotojas plačiau „fintech“ reguliavimo kol kas nekomentuoja. Į VŽ klausimus apie požiūrį į tolesnę sektoriaus plėtrą, galimus pakeitimus LB atsakymų nepateikė.
LB pastaraisiais mėnesiais išgyvena pokyčius. Balandį centriniam šalies bankui vadovauti pradėjo Gediminas Šimkus. Su savimi jis atsinešė ir rimtų struktūrinių pokyčių – iki lapkričio ketinama išformuoti keturis tarnybomis vadinamus banko padalinius.
„Nereikia tarpinių vadybinių grandinių, kad kažkas kažkam papildomai atsiskaitinėtų. Nes griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“, – interviu BNS šį mėnesį sakė G. Šimkus.
Be to, vasarą įvyko pokyčių valdyboje – prie jos prisijungė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas S. Krėpšta, anksčiau LB dirbęs 2008–2019 m.
„Fintech“ darbuotojų skaičius 2017-2020 m.
Sektorius laukimo režime
„Fintech“ atstovai teigia iki šiol esantys laukimo režime – kokia kryptimi sektoriaus reguliavimo klausimus suks LB. Atsakymų į tai tikimasi sulaukti jau greitu metu.
Jai antrina ir Vaiva Amulė, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė. Ji sako, kad aiškesnę LB poziciją „fintech“ reguliavimo klausimu suprasti kol kas sudėtinga.
„Labai konkrečiai vertinti ar suprasti, kokia dabar yra LB pozicija, yra pakankamai sunku. Pasikeitė ir valdžia, mums kaip asociacijai arba kaip rinkai yra daug svarbiau žinoti, kokia yra aiški kryptis, nes kol kas ji nėra aiški“, – sakė ji.
Pasak asociacijos vadovės, „fintech“ sektorius „jaučia šiokį tokį sujudimą“, tačiau išreiškė viltį, kad anksčiau nubrėžtos vystymo kryptys bus išlaikytos.
„Sektorius jau pasiekė tam tikrą brandumą, dabar yra klausimas, kaip mes jį išlaikysime. Šią dieną visa ekosistema suprato, kad turime nusibrėžti labai aiškią strategiją, gaires, kur mes norime eiti su šiuo sektoriumi. Galiu pasakyti – taip, mes orientuojamės į kokybę. Kas gali užtikrinti tą kokybę? Mano nuomone, tai plėtra, inovacijos ir, be abejo, visiems aktualus klausimas – rizikų suvaldymas. Čia daugiau šnekame apie kokybinės plėtros priemones“, – teigė „Fintech Lithuania“ vadovė.
“Fintech” tėvas
Po to, kai Jungtinė Karalystė 2016 m. birželio 23 d. nubalsavo už pasitraukimą iš ES, „fintech“ sektoriuje pasijuto nemenkas sujudimas – „Brexit“ reiškė, kad iki tol Europos „fintech“ sostine buvęs Londonas atsidurs už ES ribų.
Išeitį prieigą prie ES rinkos norinčioms išsaugoti įmonėms ėmė siūlyti Lietuva. Tiek buvęs LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, tiek 2016 m. pabaigoje finansų ministru tapęs Vilius Šapoka neslėpė ambicijų paversti Lietuvą „fintech“ centru. Tačiau Lietuvos „fintech“ tėvo pravarde pakrikštytas buvo ne V. Vasiliauskas ar V. Šapoka, o būtent nuo 2013 m. reguliuotojo valdyboje dirbantis M. Jurgilas.
Finansinių inovacijų išbandymui LB sukūrė bandomąją aplinką – „smėlio dėžę“ (angl. „sandbox“). Tai – sprendimas, siekiant įvertinti galimas rizikas, reguliavimo klausimus ir užtikrinti, kad rinką pasiektų kokybiški ir saugūs produktai bei paslaugos.
Valdžios pokytis
Balandžio 7 d. LB pradėjo vadovauti G. Šimkus. Įvairiuose interviu jis dalijo užuominas apie tai, jog į „fintech“ sektorių reikėtų pradėti žiūrėti iš labiau kokybinio taško.
„Vis didesnį dėmesį turime skirti sektoriaus brandos didėjimui, rizikų valdymui, nes didžioji nauda jau yra pasiekta – mes esame žinomi, kaip jurisdikcija, turinti palankią reguliacinę aplinką, gerą ekosistemą“, – interviu naujienų agentūrai BNS balandį sakė G. Šimkus.
M. Jurgilas tuomet pripažino, jog apie „Finolita Unio“ atvejį sužinota „galbūt per vėlai“, tačiau laikėsi principinės pozicijos – „fintech“ priežiūros griežtinimas gali atsisukti prieš norimą rezultatą.
Tuo metu Seime „Finolitos“ istorija pakurstė diskusijų dėl „fintech“ plėtros. Jose dalyvavęs G. Šimkus pradėjo abejoti dėl „fintech“ skatinimo plano – jis dvejojo, ar tokie rodikliai kaip naujų „fintech“ įmonių skaičius turėtų būti strategijos tikslu.
Valdybos pirmininkas taip pat teigė, kad pasvarstymo vertas klausimas ir dėl to, ar Lietuva buvo tinkamai pasirengusi tokiai „fintech“ plėtrai.
Straipsnis čia.